Referatas.

Kristijonas Donelaitis (1714-1780).

 Biografija.

    Kristijonas Donelaitis gim&%23279; pirm&%23261;ja Nauj&%23371;j&%23371;, 1714, met&%23371; dien&%23261; Ryt&%23371; Pr&%23363;sijoje, Lazdyn&%23279;li&%23371; kaime laisvo valstie&%23269;io &%23353;eimoje. Yra &%23382;inoma, kad, be Kristijono, Donelai&%23269;iai tur&%23279;jo dar 3 s&%23363;nus ir 3 dukteris. Naujagimis valstie&%23269;io &%23353;eimai buvo nauja burna. O j&%23261; maitinti nebuvo lengva, nes valstie&%23269;iai tuo metu gyveno nepaprastai sunkiai.

    Sunk&%23371; valstie&%23269;i&%23371; gyvenim&%23261; nuo pat vaikyst&%23279;s ant savo kailio patyr&%23279; Kristijonas. 1720 metais mir&%23279; Kristijono t&%23279;vas, o na&%23353;l&%23279; motina liko vargti su septiniais ma&%23382;ame&%23269;iais vaikais.

    Sunki ekonomin&%23279; valstie&%23269;i&%23371; pad&%23279;tis, &%23382;iauri socialin&%23279; ir nacionalin&%23279; priespauda nuo pat vaikyst&%23279;s stipriai paveik&%23279; b&%23363;simo poeto s&%23261;mon&%23281; ir skaudino jo &%23353;ird&%23303; vis&%23261; gyvenim&%23261;. Tai atsispindi ir jo gro&%23382;in&%23279;je k&%23363;ryboje.

    Kristijono kelias nuo pat pirm&%23371;j&%23371; mokslo dien&%23371; pasuko &%23303; Karaliau&%23269;i&%23371;, kur jau anks&%23269;iau buvo apsigyven&%23281;s vyresnysis brolis. Jis pateko &%23303; pradin&%23281; mokykl&%23261;, skirt&%23261; neturtingiems moksleiviams. Vidurin&%23279;je mokykloje jis prad&%23279;jo mokytis b&%23363;damas 17 met&%23371;.  Pradin&%23279; mokykla grei&%23269;iausiai buvo lietuvi&%23353;ka, o vidurin&%23279; lotyni&%23353;ka. Pastar&%23261;j&%23261; jis lank&%23279; 5 metus, gerai joje &%23303;sisavino lotyn&%23371; kalb&%23261;, pramoko taip pat graik&%23371;, hebraj&%23371;, pranc&%23363;z&%23371; kalb&%23371;, lavino i&%23353;kalb&%23261;, studijavo antikin&%23281; literat&%23363;r&%23261;.

    1736 met&%23371; rugs&%23279;jo m&%23279;nesio 27 dien&%23261; K. Donelaitis &%23303;stojo &%23303; Karaliau&%23269;i&%23371; universitet&%23261; teologijos fakultet&%23261;. I&%23353; karto jis pateko &%23303; universiteto bendrabut&%23303;. Tai rodo j&%23303; tur&%23279;jus ypating&%23371; gabum&%23371;, nes &%23303; bendrabut&%23303; priimdavo tik labai nedaug pa&%23269;i&%23371; gabiausi&%23371; student&%23371;.

    Studij&%23371; metais K. Donelaitis daug d&%23279;mesio skyr&%23279; muzikai. Jis ir v&%23279;liau mielai pats grodavo, dainuodavo, komponuodavo, kur&%23303; laik&%23261; buvo mokykloje muzikos ir dainavimo mokytoju. Jis tur&%23279;jo puiki&%23261; muzikin&%23281; klaus&%23261;, nes sugeb&%23279;jo net muzikinius instrumentus gaminti.

    1740 metais pavasar&%23303; K. Donelaitis baig&%23279; universitet&%23261; ir i&%23353;vyko atgal &%23303; Lazdyn&%23279;lius. Pirmoji jo tarnybos vieta, &%23303; kuri&%23261; jis buvo paskirtas mokyklon muzikos mokytoju ir choro ved&%23279;ju, buvo Stalup&%23279;n&%23371; miestelis, vos u&%23382; keliolikos kilometr&%23371; nuo jo gimtin&%23279;s.

    Jaunasis mokytojas labai uoliai &%23279;m&%23279;si darbo. Stengdamasis sudominti ir patraukti mokinius, Kristijonas Donelaitis jau &%23269;ia prad&%23279;jo ra&%23353;yti pasak&%23279;&%23269;ias. Jis para&%23353;&%23279; j&%23371; daugiau, ta&%23269;iau i&%23353;liko tik &%23353;ios: “Lap&%23279;s ir gandro &%23269;esnis”, “Rudikis jomarkininks”, “&%23352;uo didgalvis”, “Pasaka apie juodvabal&%23303;”, “Vilks provininks”, “&%23260;&%23382;uols gyrpelnys”. Kai kurioms savo pasak&%23279;&%23269;ioms K. Donelaitis panaudojo dar nuo Ezopo laik&%23371; to &%23382;anro k&%23363;riniuose sutinkamus tematinius motyvus. Ta&%23269;iau ir skolintus motyvus jis taip perdirbo, taip pritaik&%23279; savo gyvenamam metui ir aplinkai, kad sekimo p&%23279;dsak&%23371; beveik visai ne&%23382;ymi. Jau pasak&%23279;&%23269;iuose galima pasteb&%23279;ti kai kuriuos K. Donelai&%23269;io stiliui b&%23363;dingus bruo&%23382;us (polink&%23303; &%23303; hiperbolizavim&%23261;, pakartojimus, i&%23353;skai&%23269;iavimus, vulgarizmus ir pan.), kurie visi&%23353;kai i&%23353;ry&%23353;k&%23279;jo &%23382;ymiai v&%23279;liau sukurtame brand&%23382;iausiame jo k&%23363;rinyje “Metai”.

    Po poros met&%23371; s&%23279;kmingo darbo mokykloje K. Donelaitis buvo paskirtas jos ved&%23279;ju. Toji vieta grei&%23269;iausiai atsirado d&%23279;l mokyklos ved&%23279;jo mirties. Su jo &%23353;eima K. Donelaitis artimai bendravo, gerai pa&%23382;inojo &%23382;mon&%23261; An&%23261; Marij&%23261; Olefant. Ji K. Donelai&%23269;iui patiko, ir jaunojo mokytojo &%23353;irdyje &%23303;si&%23382;ieb&%23279; meil&%23279;s jausmai. Tod&%23279;l, i&%23353;sik&%23279;l&%23281;s i&%23353; Stalup&%23279;n&%23371;, jos nepamir&%23353;o ir 1744 metais su ja susituok&%23279;. Tre&%23269;iaisiais tarnybos metais, gav&%23281;s pasi&%23363;lim&%23261; u&%23382;imti Tolminkiemio parapijos klebono viet&%23261;, K. Donelaitis dar kur&%23303; laik&%23261; dels&%23279; i&%23353;sikelti i&%23353; Stalup&%23279;n&%23371;, nes nenor&%23279;jo palikti savo mokini&%23371;, nepasibaigus mokslo metams.

    Prie&%23353; u&%23382;imdamas klebono viet&%23261;, K. Donelaitis prival&%23279;jo dar Karaliau&%23269;iaus universitete i&%23353;laikyti pastoriaus egzaminus, kuri&%23371;, baigdamas universitet&%23261;, nelaik&%23279;. 1743 spalio m&%23279;nes&%23303;, jis i&%23353;laik&%23281;s egzaminus, netrukus i&%23353;sik&%23279;l&%23279; &%23303; nauj&%23261;j&%23261; paskyrimo viet&%23261;, ir jau lapkri&%23269;io 24 dien&%23261; prad&%23279;jo eiti dvasininko pareigas.

    Prad&%23279;j&%23281;s eiti savo pareigas, jaunasis klebonas i&%23353; karto pasirod&%23279; labai uolus. Toks jis pasiliko ir vis&%23261; gyvenim&%23261;. Beveik niekur i&%23353; tolminkiemio  nei&%23353;vykdamas, K. Donelaitis tuok&%23279; savo parapijie&%23269;ius, krik&%23353;tijo j&%23371; vaikus, laidojo mirusiuosius, reguliariai atlikin&%23279;jo ba&%23382;nyt&%23279;l&%23279;je nustatytas pamaldas, sak&%23279; pamokslus i&%23353; ryto voki&%23353;kai, o po piet&%23371; lietuvi&%23353;kai.

    Klebono pareiga buvo tvarkyti Tolminkiemio ba&%23382;ny&%23269;iai bei pastori&%23371; na&%23353;l&%23279;ms priklausant&%23303; beveik 40 ha &%23363;k&%23303;. Ir t&%23261; darba K. Donelaitis steng&%23279;si kuo geriau atlikti. Ta&%23269;iau poeti&%23353;kai K. Donelai&%23269;io prigim&%23269;iai  visi tie darbai buvo sunki na&%23353;ta, kuri&%23261; jis vilko kantriai, nors be meil&%23279;s.

    I&%23353; &%23303;vairi&%23371; i&%23353;likusi&%23371; akt&%23371; ir dokument&%23371; matyti, kad K. Donelaitis buvo veiklus &%23382;mogus, geras administratorius, sumanus visuomenini&%23371; reikal&%23371; organizatorius. Vietoje begri&%23363;van&%23269;ios Tolminkiemio ba&%23382;nyt&%23279;l&%23279;s jis 1756 metais parapijos ir vald&%23382;ios l&%23279;&%23353;omis pastatydino nauj&%23261;, m&%23363;rin&%23281;.

    Nuo &%23303;vairi&%23371; pareig&%23371; ir vie&%23353;&%23371;j&%23371; reikal&%23371; laisvu metu K. Donelaitis nem&%23279;go dykin&%23279;ti. Jis r&%23363;pestingai augino savo paties pasodint&%23261; sod&%23261;, &%23353;lifavo optinius stiklus, gamino barometrus, termometrus, laikrod&%23382;ius bei muzikos instrumentus. Tais savo darbais jis buvo pla&%23269;iai &%23382;inomas apylink&%23279;je.

    Gyvendamas toli nuo didesni&%23371; &%23353;alies centr&%23371;, K. Donelaitis ir nuo svarbesni&%23371; to meto politinio  gyvenimo &%23303;vyki&%23371; laik&%23279;si nuo&%23353;aliai. Giliai pasin&%23279;r&%23281;s &%23303; savo aplink&%23261;, &%23303; kasdeninius darbus bei r&%23363;pes&%23269;ius, jis kokios nors platesn&%23279;s dirvos savo veiklai u&%23382; Tolminkiemio rib&%23371; neie&%23353;kojo. Lietuvi&%23371; literat&%23363;ros laimei jis vis&%23261; savo k&%23363;ribin&%23281; energij&%23261; skyr&%23279; poezijai ir svarbiausi&%23261; savo gyvenimo etap&%23261; Tolminkiemyje apvainikavo talentinguoju k&%23363;riniu Metai”.

    Ta&%23269;iau, kai 1780 vasario m&%23279;nesio 18 dien&%23261; K. Donelaitis mir&%23279;, jo parapijie&%23269;iai ir artimieji draugai Tolminkiemio ba&%23382;ny&%23269;ioje palaidojo j&%23303; kaip parapijos klebon&%23261;, naging&%23261; &%23303;vairi&%23371; muzikos ir fizikos instrument&%23371; dirb&%23279;j&%23261;, garbing&%23261; dvasinink&%23261; ir puik&%23371; &%23382;mog&%23371;, bet labai ma&%23382;ai kam &%23382;inom&%23261; poet&%23261;.

    K. Donelai&%23269;io gro&%23382;in&%23279; k&%23363;ryba, &%23303;vair&%23363;s jo ra&%23353;tai, dokumentai ir kitokia archyvin&%23279; med&%23382;iaga, o taip pat literat&%23363;ra apie j&%23303; duoda pagrindo teigti, kad &%23303;&%23382;ymusis lietuvi&%23371; tautos poetas buvo ne romus ir nuolankus nuo&%23353;alaus Rut&%23371; Pr&%23363;sijos ba&%23382;nytkaimio protestant&%23371; pastorius, o dideli&%23371; gabum&%23371;, auk&%23353;to intelektinio paj&%23279;gumo, turtingos dvasios ir sud&%23279;tingos nat&%23363;ros asmenyb&%23279;. Jis pilnas k&%23363;rybin&%23279;s energijos praktinei veiklai, tiesus ir dr&%23261;sus,jau&%23269;i&%23261;s savo asmens vert&%23281; ir gin&%23261;s savo garb&%23281;, mok&%23261;s nuo&%23353;ird&%23382;iai myl&%23279;ti ir aistringai neapk&%23281;sti, a&%23353;tria ironija triu&%23353;kinti prie&%23353;&%23261; ir &%23353;velniu &%23382;od&%23382;iu pra&%23353;nekti draug&%23261;. Poetas myl&%23279;jo gyvenima, pon&%23371; ir valdinink&%23371; engiamus b&%23363;rus ir gimtosios &%23382;em&%23279;s laukus. Ta&%23269;iau jam nema&%23382;a teko kent&%23279;ti, nes gyveno ir veik&%23279; ni&%23363;rioje feodalizmo gadyn&%23279;je, kai visur, jo paties  &%23382;od&%23382;iais tariant, vie&%23353;patavo “neteisingumas, neteisumas, palinkimas valdytis, savanaudi&%23353;kumas, &%23353;yk&%23353;tumas”.

“Metai”

    K. Donelaitis “Metus” prad&%23279;jo ra&%23353;yti apie 1765 metus, 1773-1774 metais poetas perra&%23353;&%23279; savo poemos paskutin&%23303; variant&%23261;, turinti beveik 3000 eilu&%23269;i&%23371;.

    Tuo metu daugelio Europos taut&%23371; ra&%23353;ytoj&%23371; k&%23363;ryboje buvo tradicin&%23279;s tematikos poem&%23371; apie kaimo gyvenim&%23261; &%23303;vairiais met&%23371; laikais.  Kartas nuo karto ir Ryt&%23371; Pr&%23363;sijos periodin&%23279;je spaudoje pasirodydavo eiliuot&%23371; k&%23363;rini&%23371; apie met&%23371; laikus su pla&%23269;iais gamtos paveikslais. Bet gyvendamas nuo&%23353;aliai, vargu ar gal&%23279;jo K. Donelaitis greitai susipa&%23382;inti su naujausia literat&%23363;ra, ka&%23382;in ar tie k&%23363;riniai jam buvo &%23382;inomi.

    K. Donelaitis, pasi&%23279;m&%23281;s savo am&%23382;inink&%23371; tradicin&%23281; tem&%23261; apie keturis met&%23371; laikus, valstie&%23269;i&%23371; gyvenim&%23261; ir kaimo gamt&%23261;, pavaizdavo kitaip, negu jo pirmtakai ir am&%23382;ininkai, i&%23353; kitoki&%23371; visuomenini&%23371; pozicij&%23371; ir perd&%23279;m realistin&%23279;mis i&%23353;rai&%23353;kos priemon&%23279;mis. Autorius regi XVIII am&%23382;io Ryt&%23371; Pr&%23363;sijos valstie&%23269;i&%23371; gyvenim&%23261; j&%23371;  pa&%23269;i&%23371; akimis, vertina &%23303;vykius ir rei&%23353;kinius i&%23353; valstieti&%23353;k&%23371; pozicij&%23371;.. jis stebi gyvenim&%23261; ne i&%23353; &%23353;alies, o pats ver&%23382;iasi &%23303; vaizduojamas situacijas, kartu su veikian&%23269;iais b&%23363;riais rei&%23353;kia savo pasipiktinim&%23261; arba pritarim&%23261;.

    K. Donelaitis a&%23353;triomis ir ne&%23303;prastin&%23279;mis satyros priemon&%23279;mis kaip tikras valstietis pasmerkia dvar&%23261;, parodo jo i&%23353;naudoti&%23353;k&%23261; charakter&%23303;, apdainuoja sunk&%23371; ir alinant&%23303; baud&%23382;iavin&%23303; b&%23363;r&%23371; darb&%23261;. Jis valstie&%23269;io buities neidealizuoja, nesim&%23279;gauja dirbtin&%23279;mis poetin&%23279;mis puo&%23353;menomis, da&%23382;nai sutinkamos t&%23371; met&%23371; poezijoje.

    K. Donelai&%23269;io veik&%23279;jai yra individualizuoti, jie veikia konkre&%23269;iose ir charakteringose situacijose, n&%23279;ra sauso ir schemati&%23353;ko apra&%23353;in&%23279;jimo, kaip ano meto gro&%23382;in&%23279;je literat&%23363;roje. Paprasta, liaudi&%23353;ka K. Donelai&%23269;io poemos kalba &%23382;ymiai skyriasi nuo klasicizmo ir sentimentalizmo literat&%23363;rai b&%23363;dingos kalbos, kuri buvo artima tik kilmingiesniems ir beveik visai svetima pla&%23269;iosioms liaudies mas&%23279;ms.

    Talentinga, bet savo metu gal dar kiek per ankstyva K. Donelai&%23269;io k&%23363;ryba ne i&%23353; karto buvo pripa&%23382;inta. Gal b&%23363;t tai atsitiko d&%23279;l to, kad poema buvo para&%23353;yta ma&%23382;ai kam te&%23382;inoma lietuvi&%23371; kalba. &%23381;ymus XIX am&%23382;iaus rus&%23371; filologas A. Aleksandrovas teisingai yra pasteb&%23279;j&%23281;s: “Jeigu K. Donelaitis savo k&%23363;rinius b&%23363;t&%23371; para&%23353;&%23281;s viena kuria did&%23382;i&%23371;j&%23371; kalb&%23371;, tai jis b&%23363;t&%23371; visuotiniai pripa&%23382;intas did&%23382;i&%23371;j&%23371; poet&%23371; eil&%23279;je kaip vienas i&%23353; pirm&%23371;j&%23371;.”

    Pla&%23269;iausio pripa&%23382;inimo ir did&%23382;iausio populiarumo K. Donelaitis pasiek&%23279; tik tarybiniais laikais, kai jo ra&%23353;tai pasidar&%23279; lengvai prieinami ir liaud&%23382;iai, kai talentingieji poeto k&%23363;riniai per vertimus &%23303; rus&%23371; ir kitokias kalbas per&%23382;eng&%23279; savo gimtosios &%23353;alies sienas.

Autorius Dmitrijus &%23352;kulis.

Naudota literat&%23363;ra K. Doveika “Kristijonas Donelaitis”.

Naujamies&%23269;io vid. mokykla, Vilniaus m.

1999 m.